traukyti

tráukyti, -o, -ė K, Rtr, Š; SD¹180, SD368, R201, MŽ268, Sut, N, L iter. traukti: 1. Ans paims už rankų i tráukys Krš. Siūlą pririšė už duknų kertės ir ėmė tráukyt Krs. Nu, misliju, ilgo plauko, ar ne velnias bobą trauko! O. Jį tąso [velniai], už plaukų trauko (ps.) Grv. Užuolaidėlės ant langų iš traukomo popieriaus Pš. ║ DŽ¹ Vyrų traukomas pjūklas liepoje putojo, nes pjuvenos maišėsi su sula rš. Koks muzikos instrumentas jam pakliūdavo į rankas – styginis, pučiamasis, traukomasis, maigomasis, jis pavarto, apžiūri – jau ir pradeda groti rš. Dar smarkiau jis trauko armonikos dumples, dar garsiau groja Plv. Nesulaukdamas klebonas pats paėmė varpo virvę ir pradėjo traukyti rš. Toki motriška varpą tráuko Gd. Įeję į varpenyčią, pamatė aklą arklį šniūrą betráukantį BM229(Ar). [Laidosim sesutę,] kur groja vargonai neminami, kur skamba varpeliai netraukomi LTR(Rm). Kur gieda kunigai neprašomi, kur skamba varpeliai netráukomi (d.) Kp. Sėdi motka po rateliu pakulas traukydama, o mažas sūnelis šalia jos Lš. Susimylėjau aš ant jų ir atidaviau jiems kepurę, kur man Dievas buvo padovanojęs, bet jie tas sau, o tas sau trauko tą kepurę BsPII108-109(Kn). | refl. tr. Š: Taip besitraukydami [vienas iš kito kepurę] susimušė BsPII109(Kn). 2. [Mašinistas] sėdi atsilošęs ir vis tiesiomis kaip pagaliai rankomis trauko kažkokius geležinius kaiščius J.Ap. Tik ir girdis, būdavo, stiklų žvangėjimas bei pukštavimas betraukomų kamščių LzP. Anas knolius iš lentų tráuko LzŽ. Vinis iš sienos tráukyti DŽ. Atsibosta per dieną dantis traukyti, nors retkarčiais reikia pailsėti J.Ap. Dantes krenta, tráukau DrskŽ. Diedas tráuko bobos plaukus ir raišioja obuolius Arm. 3. DŽ Tráukyti siūlus J. Laužau skietelį, tráukau nyteles aš, mergužėlė, gailiai verkdama DrskD178. Ai, laužė laužė lendrių skietelį, tráukė šilkų nyteles JV587. Vaikai pradėjo šokinėti ir lakstyti aplink eglutę ir už kitas kito traukyti nuo šakų dovanėles J.Balč. Arklys bėga per rugių lauką ir trauko varpas LTR(Pnd). Aukštais kalnais vaikščiosi, žemuogėles rankiosi, serbentėlius traukysi LTR(Lnkv). Negali tu nueit papilniot, kas tráuko kopūstus LKT358(Dv). | Žemė supuola, sugula ir netráuko šaknų rugiam Pns. | prk.: [Heretikai] tinklą rašto š[vento] ir žodžio Dievo stebuklingai rėžo ir tráuko DP292. Kiti … kūną Jo (Kristaus), bažnyčią Jo smarkiai pliekia, tráuko ir plėšo kaip kiti visi atskaluonys DP467. Prakeikti yra visi …, kurie pakajų, vienybę ir sandorą tráuko DP534. Idant to pastatymo mielojo Dievo savo didžiu piktumu nesumaišytų o netraukytų MP65. Prisakymai Dievo, kuriais bedieviai neduostis rišt, trauko tas virves SPI372-373. ^ Ilga žarna ir netraukoma trūksta KrvP(Zr). Mažas arklys drūtas šlejas trauko LTR(Srj). | refl. Ser: Asiūklis tráukos, vis išsitraukia, kaip ir sudurstytas Svn. Traušiai par nariukus tráukos, asių nepatraukysi Krš. ║ refl. nuolat stengtis nutrūkti, nusitraukti: Kūčios[na] suolelį pančioja, kad arkliai nesitraukytų LTR(Ds). 4. tr. mirtinai draskyti, daužyti, galabyti: Tráukyti, plėšyti pabaigtinai I. Anys (vilkai) tep tráuko [avis] – kur anys suės! Grv. Ką mes čia dabosim, kap ją vilkalokas traukis, patys važiuokim, o jau ją paliksim LTR(Pls). | prk.: Ką veikia tie vilkai plėšąjie, kurie kaimenę Viešpaties misernai tráuko DP303. | refl.: Kaip daba su toms mašinoms tráukos, daužos žmonys Kv. 5. iter. traukti 4: Tráukau duoną po pečiumi iš vietos, kad geriau keptum J. Vieną tarpą pasitaikė, kad pradėjo anie tráukyti kits kitam kėdales Pln. Tokis didelis kupartas būdavo, tai kad imdavo tą kupartą tráukyt (ps.) Kdl. Viena [ranka] taisai, o kita tráukai [šepetį šukuodamas linus] Kp. Plaukais nutvėręs jį traukė N. Mogliai buvo: išveria ir tráuko tą rūbą Svn. Stalą su traukomu dangčiu galima vadinti ištraukiamuoju, arba sustumiamuoju, stalu KlK44,41. ║ išiminėti: Ten dažė vilnas – reikėjo sukinėti i vien tráukyti Plt. Žiūriu – su kriūkais gyvulius tráuko iš tvarto Šr. Sumišęs Romas stojasi ir padeda jaunajai iš plaukų traukyti segtukus, laikančius rūtomis išdabintą karūną rš. Teip jai betraukant [malkas], užčiupo užmušėjaus barzdą DS129(Šmk). Šeimos nariai trauko iš po staltiesės atskirus šieno stiebus ir mieruoja LTR(Tvr). Tokiom knapkėm susiuva, o paskui tuos siūlus tráuko Dg. ║ refl. slankioti, judėti iš vietos: Įsiverži tą pėdą teip, kad ans nejudėtų, ka netráukytumias linai [šukuojant] Kl. 6. J.Jabl, Užp, Slk iter. traukti 18: ^ Miške gimęs, miške augęs, išėjęs ant lauko, kepures tráuko (kryžius) Š. Iš medžio padarytas, ant kelio pastatytas, žmonėm kepures trauko LTR(Vlkv). 7. iter. traukti 20. | refl. impers. LKT142(Kin) niaukstytis: Kartais niaukstos, tráukos – i nėkas neišeita (nelyja) Sg. 8. iter. traukti 26: Nervai tráuko jį Alv. Koją trauklys tráuko, ranka sopa LKKXIII123(Grv). Ir man tráuko kojas traukutis Dbč. Jį pradėjo mėšlungis traukyti rš. Trauko pirštus plėštalunkis, bus lietaus An. | impers.: Kojas ima tráukytie DrskŽ. Mane visą trauko Ser. Kad velnią in žmogų inleidžia, tai jį ima visaip traukyt, laužyt, tampyt LMD. Tep tráuko akis, tep tráuko – vis nuog nervų Vrn. Apsinuodijęs gyvulys dreba, jam pradeda traukyti galūnes rš. 9. tr. svoriu, darbu varginti, svarinti: O penkiem ne tep gerai kult: kap nesutaikai, itai rankas tráuko Ml. 10. tr. judinti, krutinti, trūkčioti: Ans pečius tráuko, staipos J. Anoji (jauniausia karalaitė), kur sparnus tráuko (ps.) Žln. ║ refl. judėti, krutėti, nenustygti, kraipytis, maltis, mankytis, rangytis: Tráukos [vaikas ant kelių] – išmesiu oran Pls. Tráukiaus ir tráukiaus per visąnakt nuog šalčio, ažumigt negalėjau Vrnv. Ana, matai, tráukos, tráukos, trauka tus plaukus munie, plėša įsikibusi Trk. ^ Ko traukaisi lyg katė su pūsle? LTR(Vl). Ko čia tráukaisi kaip įsūdytas? Lkš. 11. iter. traukti 33. | refl.: Kogi tad traukais, ko lauki? Kam atidėlioji, kam tęsys paprovyti gyvenimą? P. Tráukos ir tráukos kasmet, o pyliavas nepila Šts. 12. iter. traukti 38. ║ Ronas su brazdais gydys, vočių tráukys ugnį A.Baran. 13. iter. traukti 39: Vaikali, išsišnypšk noselę – tráukai i tráukai! Rdn. Gavo [vaikai] sušilti i sušalti – i tráuko nosę (sloguoja) Krš. Nosę tráukai – jau parsišaldei Krš. | Toks dar snarglį tráuko (vaiko metų), o koks mandrus Krš. 14. refl. bastytis, klajoti aplink (ppr. neturint nuolatinės gyvenamosios vietos): Traukytisi Q572. 15. refl. N prk. vangstytis, šalintis, atsisakinėti, vengti ko. 16. iter. traukti 54: Akmenis tráuko, razmuša tą akmenį, raztęsia Rod. Tráuko akmenis su diminidu (dinamitu) Grv. Net lekioja skeveldros kap tráuko [geležinkelį] Vrn.

◊ ×kãdukas tráuko (ką) nerimsta, negali nurimti be ko: Ka nešpikuliuojanti, aną kãdukas tráukąs! Krš.

pečiùs ([su] pečiaĩs) tráuko Kl, Krt, Jrb, Mrj, Plv sakoma reiškiant nuostabą, stebintis: Publikos daugumas šaipėsi, traukė pečiais Pt. Jūs turbūt pečiais traukot, kur mes tiek pinigų suėdėm V.Myk-Put. Kiti pečiais trauko, o vienas jaunas vyrukas, prišokęs prie Varnelio, kursto Žem. Pečiùs tráukau, ka paveizu, kaip daba dirba Yl. Ka papasakoju, visi pečiaĩs tráuko, juokas Pln. Tie vokyčiai ir pečiùs tráuko – kas čia dabar, paukščiukas koks čia? Kl. Kaip aš negaliu taip daryti (vogti), – tik pečiaĩs tráukau Krš. Aš su pečiaĩs tráukau – nežinau, ko noria Smln.

per dantìs tráukyti pašiepti, pajuokti: Tik per daug netráukyk per dantìs, kad pati nebūtum tráukoma Slv. Mane ten visi per dantìs tráukė Alk.

\ traukyti; aptraukyti; atsitraukyti; įtraukyti; ištraukyti; nutraukyti; patraukyti; partraukyti; pertraukyti; pritraukyti; raztraukyti; sutraukyti; užtraukyti